|
|
Menopauzė
Menopauzės problema – viena iš svarbiausių ir aktualiausių medicinos disciplinų. Problemos svarba pasireiškia tuo, kad menopauzė prasideda vienu produktyviausiu moters laikotarpiu, o pomenopauzinis laikotarpis sudaro iki vienos trečiosios jos gyvenimo. Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos duomenis, 2001 m. kas antra moteris po menopauzės gyvena apie 30 metų. Nuo to, kokia klimakterinio periodo eiga, priklauso moters savijauta, lemianti jos fizinę ir psichinę būklę vėlesniais metais. Pastaruoju metu moterų su patologine klimakterinio periodo eiga skaičius nuolat auga, ir įvairių autorių duomenimis siekia nuo 30 iki 60 proc. Artėjant arba prasidėjus menopauzei, moterims pasireiškia vienas ar keli somatiniai simptomai, kurių daugelis iš esmės įtakoja moters gyvenimo kokybę. Lytinių hormonų trūkumas, pažeidžiantis homeostazę, skatina ligų paūmėjimą arba naujų atsiradimą, tokių kaip išeminė širdies liga, hipertonija, imuniteto sumažėjimas, osteoporozė ir kitos. Prasidėjus menopauzei, kaulų masės praradimas žymiai pagreitėja ir sudaro nuo 2 iki 3 proc. per metus. Taip tęsiasi iki 65-70 metų, po to kaulų masės praradimas pamažėja iki 0,3-0,5 proc. per metus. Nustatyta, kad per moters gyvenimą vidutiniškai prarandama 35 proc. kortikalinės ir apie 50 proc. trabekulinės kaulų masės. Vyrai per savo gyvenimą praranda atitinkamai 20 ir 15 proc. kaulų masės. Lentelė. Pomenopauzinės osteoporozės ypatybės Analizuojamas parametras | Pomenopauzinė osteoporozė | Amžius | 45-70 metų | Kaulų masės praradimai | Dažniausiai trabekuliniai | Kaulų masės praradimo tempas | Pagreitėjąs | Kaulų lūžių lokalizacija | Slanksteliai (kūno aukščio-ūgio sumažėjimas), distalinės stipinkaulio dalys (Kolio lūžiai) | Pagrindinės priežastys | Su menopauze susiję veiksniai (estrogenų trūkumas) | Papildomi veiksniai | Kalcio pasisavinimo sumažėjimas, vitamino D ir kalcitonino trūkumas |
Šiuo metu iš visų osteoporozės rūšių labiausiai paplitusios yra pomenopauzinė ir senilinė (senatvinė) osteoporozė. Pomenopauzinės osteoporozės atsiradimo pagrindinis veiksnys – estrogenų trūkumas. Tikslus sumažėjusio estrogenų kiekio įtakos mechanizmas dar neišaiškintas, tačiau įrodytas estrogeninių receptorių funkcionavimas osteoblastuose (ląstelėse, kurios atsakingos už naujo kaulų audinio susidarymą). Manoma, kad estrogenų trūkumas skatina kalcitonino sekrecijos sumažėjimą ir padidėjusį odos jautrumą paratireoidinio hormono rezorbciniam poveikiui. Be to, pomenopauzinės osteoporozės išsivystyme didelės reikšmės turi sumažėjusi kalcio rezorbcija žarnyne ir to sąlygotas vitamino D trūkumas, taip pat kiti veiksniai, tokie kaip mityba, fizinio aktyvumo lygis, rūkymas ir kt. Šiuo metu pakaitinė estrogenų terapija, kartu vartojant kalcio ir vitamino D preparatus, pripažinta efektyvia siekiant išvengti pomenopauzinių kaulo audinio praradimų. Tai sąlygoja sumažėjusį kaulų lūžių dažnį.
Atgal |
